Lithuanian to English Social Sciences History viršaitis, valsčiaus aukščiausiasis pareigūnas, valsčius, valsčiaus taryba

Zodynas.lt

viršait|is, viršaitė dkt.
1. istor. valsčiaus valdybos viršininkas.
2. mažiausio administracinio vieneto (apylinkės) viršininkas.

Vle.lt

viršáitis, 1918–40, 1941–44 Lietuvoje valsčiaus aukščiausiasis pareigūnas, pavaldus apskrities viršininkui.

Rinko valsčiaus taryba dvejiems (iki 1923), trejiems (1923–34), septyneriems (1934–40) metams iš raštingų, sulaukusių 24 metų (iki 1929 – 21 metų) asmenų, turinčių teisę būti išrinktais valsčiaus tarybos nariais. Pagal 1931 vietos savivaldos įstatymą išrinktą viršaitį ir jo padėjėją tvirtino apskrities viršininkas. 1941–44 viršaitį skyrė nacių Vokietijos administracinės valdžios skiriamas ir jai atskaitingas apskrities viršininkas.

Viršaitis rūpinosi valsčiaus reikalais, apskrities viršininkui pritarus skyrė valsčiaus pareigūnus, atstovavo valsčiui teismuose, administracijos įstaigose, prižiūrėjo seniūnų darbą.

valsčius, 1919–50 Lietuvos administracinis teritorinis, iki 1940 06 – ir savivaldos vienetas.

Remiantis 1919 10 Lietuvos savivaldybių įstatymu sudarytų valsčių savivaldos institucijos buvo valsčių tarybos, jų išrinktoms valdyboms iki 1940 11 vadovavo viršaičiai (1941–44 tarybų ir valdybų atsisakyta, viršaičius skyrė nacių Vokietijos administracinė valdžia). Valsčiuje gyveno vidutiniškai 5000 žmonių; 1932 buvo 259 valsčiai.